iščėstis

×iščė̃stis (rus. cчacтьe, l. szczęście) sf. (2) Š laimė, sėkmė: Tau papuolė iščėstis tiek pinigų išlošt Trgn. Ir vėl be iščė̃sties: neradau nieko namie Slm. Einam ant iščėsties – gal rasim Grž. Visi nespakaini, numanydami neiščė̃stį BM46.